Vaikiški vežimėliai

Vaikiški vežimėliai, tai tik viena iš kūdikių transporto bei transportavimo priemonių, tačiau kaip ji keitėsi ir evoliucionavo, arba kokia vaikiško vežimėlio istorija? Jeigu būtų galima parašyti asmeninę, tūkstantmečius siekiančią vežimėlio istoriją, nuo ko ir kada pradėtume?  Kadangi prieš vaikui gimstant pradedame planuoti būsimas išlaidas ir būtiniausias kūdikystės prekes, taip pat ir vaikiškų vežimėlių istorija turi savo priešistorę. Kadangi ilgą laiką žmonija gyveno klajoklišką gyvenimo būdą, jie privalėjo surasti būdą kaip kuo patogiau keliauti ir klajoti su  savo atžalomis. Kol mažiausieji dar tik mokėsi pažinti pasaulį ir žengti pirmuosius žingsnius, pirmieji tėvai ieškojo būdų kaip padėti kūdikiams užgauti stipriems. Atšiaurių ir sudėtingų oro sąlygų paskatinta žmonija iš klajoklinio ir nepastovaus gyvenimo būdo, perėjo prie sėslaus- žemdirbių gyvenimo. Vystantis civilizacijoms bei kultūroms, keitėsi ir vaikiškos transporto priemonės. Bet kada brėžti ribą, kuomet vaikiškų transportavimo priemonės tapo panašesnės į šiuolaikinius vaikiškus vežimėlius?

Jei turėtumėt tik 1000-čio žodžių ribą, kaip į ją sutalpintumėte ilgą kūdikių transportavimo priemonių istoriją? Kodėl vaikiški vėžimėliai tokie svarbūs besivystančiai asmenybei, kuri dar tik bando adaptuotis naujame pasaulyje? Į šiuos klausimus atsakyti žmonija bandė ir sugebėjo išradusi ratą. Būtent nuo rato prasidėjo vis spartėjanti ir tobulėjanti civilizacijos raida. Todėl link vežimėlių išradimų buvo einama iš lėto. Visų pirma turėjo atsirasti ratas ir sėslus gyvenimo būdas. Nors keliavimas ir saugaus prieglobsčio ieškojimas, vis dar buvo svarbus žmonijai, pamažu jie išmoko kurti šeimas ir auginti palikuonius. Nuolatinis gyvybės atsinaujinimas ir tobulėjančios civilizacijos, su laiku pradėjo gyventi vis patogiau. Prieš ratą iki 3500 m.p.m.e, žmonija gyveno gana ribotai ir sunkiai galėjo transportuoti didelius krovinius. Tik išradus ratą prasidėjo žemdirbystė ir prekybos laikotarpis. Pats rato principas taikomas ne tik transportavime, bet ir laikos skaičiavime, ar šiuolaikinėse elektros jėgainėse. Todėl išradus ratą, žmonija sparčiai žengė kitų pagalbinių priemonių ir technologijų link.

Iki rato pritaikymo vaikiškiems vežimėliams, pirmykštėse civilizacijose, buvo naudojamos kūdikių nešyklės, arba pritaikomos rogutės vaikams transportuoti. Apie rogutes ir gyvenimo ciklą yra sukurta sena legenda. Visi senatvėje neišvengiamai vėl sugrįžta ant tų pačių rogučių, kuriomis anūkai, arba sūnūs gabena juos į mišką numirti. Todėl kūdikystės transportas uždaro gyvenimo ciklą ir tuo pačiu jį vėl atnaujina. Kol žmonija neišrado patogios vaikų transporto priemonės,  jiems pakako ir rogučių bei medžiaginių nešyklių. Šiuo metu vaikiškos transporto priemonės yra įgavusios daugybę formų, iš kurių vis tik populiariausi vaikiški vežimėliai. Kada vis tik buvo išrastas, arba tiesiog suprastas ir surastas paprastesnis kūdikių transportavimo būdas? Nuo 3500 m.p.m.e praėjo jau daug metų ir nutekėjo daug vandenų. Nepaisant šeimos koncepcijos bei jos teisėtumo, vaikai gimdavo užaugdavo ir kurdavo savo šeimas. Ciklas atsinaujindavo ir kiekvienai naujai gyvybei prireikdavo pagalbinės priemonės keliauti ir pažinti pasaulį, kai motinos glėbys tapdavo per ankštas.

1733 metais Britas Viliams Kentas sukūrė pirmąjį vaikiško vežimėlio prototipą. Viktorijos laikais ši vaikų transportavimo pramonė tapo tokia populiari, kad ilgainiui ji išprovokavo savotiškas vežimėlių madas ir lenktynes. Tais pačiais metais Devonšyro hercogas paprašė W.Kento, suprojektuoti patogią transporto priemonę, kuria galėtų vežioti savo atžalas. Kentas suprojektavo kriauklės formos krepšį su ratukais, kuriame puikiai galėjo tilpti hercogo vaikai. Šis išpuoštas pirmasis vežimėlis, turėjo būti traukiamas ožkos ar mažo ponio. Jau 1830-iais metais Bendžaminas Poteris Krandalas masiškai pardavinėjo tokio pobūdžio vaikiškas karietas Amerikoje. Jo vežimėliai, laikomi pirmosiomis masiškai gaminamomis vaikiškomis transporto priemonėmis. Bendžamino sūnus patobulino šiuos  vežimėlius, pridėdamas tokias būtinas detales kaip stabdžiai, skėčiai bei jų laikikliai. Jis taip pat suprojektavo patogų sulankstomą vežimėlio modelį, be kurio šiais laikais jau negalime išsiversti. Iki 19 a. vid. vaikiški vežimėliai tapo ne tik patogia priemone transportuoti vaikus, bet ir savotišku prestižo ženklu.

Tačiau čia vaikiškų vežimėlių evoliucijos istorija dar nesibaigia. Nors jau 18 a. buvo išrasti esminiai vaikiškų vežimėlių modeliai ir patogumai iki šiuolaikinio modernaus ir mobilaus vežimėlio dar reikėjo nueiti arba nuvažiuoti netrumpą kelią. 19 a. vaikiški vežimėliai buvo gaminami iš medienos arba pinami iš vytelių. Medinį arba vytelių krepšį sujungdavo brangios žalvarinės detalės. Vystantis vaikiško transporto industrijai, keitėsi ir jų dizainas. Meniški apipavidalinimai savotiškai atspindėdavo šeimų turtus ir jų asmenybes. Vežimėlių modeliams ir dizaino sprendimams, buvo suteikiami garsių karališkų  šeimų vardai. Tarp jų populiariausi buvo Balmoralai ir Vindsorai.

Iki 1889 metų esminės vežimėlio struktūra ir modelis liko nepakitęs, tačiau tų pačių metų birželį Viliamas Ričardsonas užpatentavo abipusio vežimėlio idėją. Tokie vaikiški vežimėliai galėjo transformuotis, arba būti atsukti į tėvus arba nuo jų. Be esminio modelio pakeitimo ir patobulinimo,  Ričardsonas patobulino ir tam tikras detales. Jo sukurti vežimėliai buvo daug lengviau valdomi, kadangi ratai dabar sukdavosi kiekvienas savarankiškai. Vežimėlis tapo mobilesnis ir lengviau manevruojamas.  Nuo 1920 visos šeimos galėjo įsigyti šiuos daug saugesnius vežimėlius su ratų stabdžiais,  gilesniais krepšiais ir žemesniais, bet tvirtesniais rėmais.

Keitėsi mados ir laikai, 7 dešimtmetis atnešė ne tik seksualinę revoliuciją ar Vietnamo karą, bet ir astronominius, aviacinius atradimus. Žmogus mėnulyje, ir sparčiai auganti aviacijos industrija leido daug lengviau keliauti iš vienos Atlanto pusės į kitą.  Vienas aviacijos inžinierius Ovenas Maklarenas suprojektavo vaikišką vežimėlį iš aliuminio karkaso ir sukūrė pirmąjį tikrą skėtinį-vežimėlį. Po šio išradimo jis įkūrė  savo vaikiškų transporto priemonių kompaniją. Nuo tos dienos vaikiški vežimėliai buvo daug lengvesni ir juos vežtis į ilgas keliones buvo daug patogiau.

Ilgainiui vien tik vežimėlio neužteko, todėl buvo bandoma suderinti patogesnį ir universalesnį vaikų transportavimo būdą. Kuomet šeimyninėse mašinose buvo privaloma turėti vaikišką kėdutė, vežimėlių kompanijos pritaikė supaprastintą ir universalų sprendimą: mobilią lovelę- kėdutę, kuri galėjo būti naudojama kaip vežimėlio krepšys, arba speciali kėdutė. Nors ilgą laiką ji neįgavo tradicinės vaikiškos kėdutės formos, tačiau tapo itin patogiu ir universaliu būdu keliauti su vaikais. Saugus ir patogus būdas transportuoti dar tik besivystančias ir augančias gyvybes, šeimosetapo itin svarbus. Motinos tik 9-is mėnesius nešiodamos kūdikius savo gimdoje, privalėjo surasti patogų ir saugų būdą nešioti ir auginti savo atžalas po gimdymo. Nuo rato išradimo ir sėslaus gyvenimo būdo praėjo jau daug laiko. Šiuolaikinės vaikų transportavimo priemonės įgavo daug formų ir spalvų, tačiau patogumas ir saugumas išliko esminiu vaikiškų vežimėlių  privalumu ir tikslu.

Tūkstančio žodžių vežimėlio istorija ir esminių žmonijos išradimų pritaikymas, mus atvedė į pasaulį, kuriame gyvybės ciklas vis dar nepakito. Mūsų seneliai vis dar laukia akimirkos, kai sūnūs arba anūkai išveš juos su rogutėmis. Tačiau ciklas prasidės iš naujo, o saugų vaikų transportavimo priemonių vis dar reikės. Kaip ateityje patobulės vežimėlių modeliai ir kokios dizaino formos jiems bus taikomos?  Keičiantis vežimėlių industrijos kompanijų vardams, vaikiško vežimėlio paskirtis išlieka esmine pirmųjų gyvenimo kelionių dalimi.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>